„Aplinkos dialogai“ – projekto „Apibrėžiant klimato realizmą“ renginių ciklas, kuriuo „Baltijos lizdas“ kartu su Europietiškos dešinės institutu siekia suburti vietos bendruomenes, ekspertus ir sprendimų priėmėjus diskusijoms apie konkrečius Lietuvos regionų aplinkosaugos iššūkius ir praktiškai įgyvendinamus sprendimus.
Pirmasis ciklo renginys vyko Šilutėje, kur pagrindiniu diskusijos klausimu tapo balansas tarp unikalios regiono gamtos apsaugos ir galimybių vietos verslui bei turizmui augti.
Siūlo atsiriboti nuo draudimų
„Lietuvoje turime sisteminę problemą – turime mažą pajūrio zoną ir norime ją labai apsaugoti. Iš to didelio noro, saugome viską ir visaip – neleidžiame įrengti dviračių takų pajūrio zonoje, statyti darželių ir viešbučių. Saugoti reikia, tačiau turime susitarti dėl bendros vizijos ir pradėti atlaisvinti ribojimų vadeles”, – sako Seimo narys A. Petrošius.
Seimo narys mini Neringos pavyzdį ir sako, kad jeigu ten dėl apribojimų negalime statyti viešbučių, reikėtų susitelkti į kitą kryptį ir sutvarkyti prieplaukas.
„Per pandemijos metus Lietuvoje dvigubai padaugėjo pramoginių laivų, tai reiškia, kad mes artėjame prie jūrinės valstybės statuso. Prieplaukų tvarkymas galėtų spręsti ir viešbučių problemą. Turime sukurti veikiančius mechanizmus ir atsiriboti nuo draudimų”, – sako A. Petrošius.
Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Z. Merliūnas mano, kad reguliavimas regione yra itin nepalankus.
„Šilutės rajono marių pakrantėje negalime daryti nieko, nes ten yra gamtos draustinis. Tačiau Klaipėdos rajone – Svencelėje ir Drevernoje – situacija kardinaliai skiriasi ir turizmas klesti. Mes to neturime, turime tik šūsnį draudimų ir apribojimų, tad reikia ieškoti originalių sprendimų, kaip monetizuoti šią teritoriją”, – sako Z. Merliūnas.
Ragina peržiūrėti finansines priemones
Tuo tarpu Seimo narys T. Tomilinas ragina peržiūrėti saugomų teritorijų koncepciją, tačiau ir nepamiršti, kad susiduriame su platesnio masto poveikiu.
„Kuršių marių prasta ekologinė būklė susijusi su tarša visame Nemune – nuo Baltarusijos iki Lietuvos vidurio regionų. Didelė dalis taršos susidaro žemės ūkio teritorijose, o Šilutėje matome visos šios taršos pasekmes. Jeigu šis regionas kenčia labiausiai, čia turėtų būti skiriama daugiausiai investicijų ir pagalbos”, – sako T. Tomilinas.
Pasak jo, sprendžiant šias problemas reikia pasitelkti rimtesnes priemones: „Galime daug kalbėti apie sprendimus, tačiau jeigu nesumažės taršos srautai, nebus apskaitos ir didesnio pesticidų ribojimo, po 10 metų kalbėsime apie tą patį”.
Diskusijos dalyviai ir vietos bendruomenių atstovai sutarė, kad nepaisant didelio saugomų teritorijų reguliavimo, regionui svarbu stiprinti vietinį turizmo verslą ir atrasti savo unikalų identitetą.
Ieško racionalių aplinkosaugos sprendimų
Šis renginys yra dalis nevyriausybinės organizacijos „Baltijos lizdas” su Europietiškos dešinės institutu rengiamo projekto, kuris skatina racionalių aplinkos išsaugojimo sprendimų dialogą visoje Lietuvoje.
„Siekiame, kad skirtingų sričių atstovai – nuo vietos bendruomenių iki politikų ir ekspertų – ne tik išsakytų savo pozicijas, bet ir kartu ieškotų realiai įgyvendinamų sprendimų. Norime, kad šios diskusijos neliktų vienkartiniais pokalbiais, o virstų konkrečių sprendimų pradžia. Diskusijų metu išgrynintos įžvalgos ir pasiūlymai bus apibendrinti ir pateikti sprendimų priėmėjams“, – sako organizacijos „Baltijos lizdas” vadovė Teresė Škutaitė.
Lietuvos miestuose organizuojamas renginių ciklas „Aplinkos dialogai“, kuriame vietos bendruomenės, ekspertai ir sprendimų priėmėjai diskutuos apie konkrečius vietos iššūkius įvairiuose šalies regionuose.
„Aplinkosaugos klausimai savaime yra vieni esminių ir aktualiausių šiandienos Vakarų politikoje. Tuo tarpu Lietuvoje rimtų, tęstinių diskusijų šiais klausimais stinga. Ir čia slypi paradoksas – didžiuojamės savo gamtiniais ir kultūriniais turtais, bet rimtai, politiškai, analitiškai ir intelektualiai apie tai nediskutuojame. Pradėjome nuo renginio Šilutėje, bet su didele intriga laukiu pokalbių visoje Lietuvoje – nuo Kėdainių ir Palangos iki Anykščių“, – sako Europietiškos dešinės instituto vadovas Teodoras Žukas.
