„Pasiruošę bet kam“: ar Lietuvos gyventojai pasiruošę krizėms?

Lie 28, 2026

Daugiau nei 650 Lietuvos gyventojų dalyvavo „Žaliosios tribūnos“ kampanijos „Pasiruošę bet kam“ praktiniuose mokymuose, skirtuose stiprinti bendruomenių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir energetinį atsparumą. Dešimtyje šalies bendruomenių vykę mokymai parodė, kad nors gyventojai turi nemažai žinių apie pasirengimą krizėms, praktinių veiksmų dažnai trūksta.

Kampanijos metu surinkti duomenys atskleidė, kad tik kiek daugiau nei pusė dalyvių turi aiškų šeimos veiksmų planą, apie 60 proc. yra pasirūpinę pakankamomis vandens atsargomis kiekvienam šeimos nariui, o išvykimo krepšį yra susikrovę vos 37 proc.

Pastarieji mėnesiai Lietuvoje ne kartą priminė pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svarbą. Balandį dėl elektros tiekimo sutrikimų be elektros liko keliasdešimt tūkstančių namų ūkių, o gegužę keliuose miestuose buvo paskelbtas oro pavojus. Būtent tokioms nenumatytoms situacijoms pasiruošti gyventojus mokė kampanija „Pasiruošę bet kam“.

Nuo gegužės 20 d. iki birželio 20 d. dešimt šalies bendruomenių kartu su civilinės saugos ekspertais mokėsi, kaip savarankiškai išgyventi bent 72 valandas: pasirengti šeimos veiksmų planą, susikomplektuoti išvykimo krepšį, pasirūpinti būtinomis atsargomis, pasirengti elektros tiekimo sutrikimams ir stiprinti namų ūkių energetinį atsparumą.

Į mokymus Alytuje, Šakiuose, Šilalės r., Telšiuose, Raseiniuose bei Raseinių rajone, Ignalinoje, Panevėžio r., Jurbarko r. ir Varėnoje užsiregistravo virš 650 gyventojų. 

„Krepšinis Lietuvoje visada buvo daugiau nei sportas – tai bendruomenė, kuri geba susitelkti, pasitikėti vieni kitais ir veikti kaip komanda. Būtent šios savybės yra svarbiausios ir krizinių situacijų metu. Matydami, kiek žmonių aktyviai įsitraukė į mokymus, dar kartą įsitikinome, kad mūsų krepšinio bendruomenė yra sąmoninga, atsakinga ir pasirengusi prisidėti prie didesnio visuomenės saugumo. Jei aikštėje mokomės veikti kartu siekdami bendro tikslo, tai gyvenime turime būti taip pat pasiruošę kartu įveikti netikėtus iššūkius“, – sako „Žalgirio“ rinkodaros direktorius Ignas Vyšniauskas.  

Žinių turi, bet praktinio pasiruošimo trūksta

Kampanijai specialiai sukurto interaktyvaus testo duomenys atskleidė, kad didžioji dalis respondentų turi bendrą supratimą apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms, tačiau konkrečių praktinių veiksmų nėra ėmęsi. Pavyzdžiui, net 97 proc. atlikusių testą žino, kas turi būti išvykimo krepšyje, tačiau vos 37 proc. yra jį jau pasiruošę.

Tik 28 proc. respondentų dar svarsto apie nepriklausomų energijos tiekimo sprendimų įsigijimą ir diegimą namuose. Apie 40 proc. nėra pasirūpinę pakankamu vandens kiekiu – po 6 litrus – kiekvienam žmogui.

Taip pat kiek daugiau nei pusė atlikusių testą jau turi susidarę aiškų šeimos veiksmų planą, tačiau 20 proc. net nėra apie jį svarstę.

„Pradėję šią iniciatyvą, bandėme išsiaiškinti, ar pasitelkę sportą galime pasiekti visuomenę ir kurti dialogą apie energetikos, pielietinio pasipriešinimo bei gamtosaugos temas. Aktyvus įsitraukimas parodė, kad tokio pobūdžio iniciatyvos yra reikalingos ir laukiamos. Apklausų rezultatai atskleidė, kad žmonėms rūpi jų ir artimųjų saugumas, tačiau pasirengimas krizėms dažnai lieka teoriniame lygmenyje. Tikime, kad atspari visuomenė prasideda nuo mažų, tačiau reikšmingų žingsnių kasdienybėje – šeimos plano, vandens atsargų ar išvykimo krepšio, kurie krizės akivaizdoje gali turėti didelę reikšmę“, – pasakoja organizacijos „Baltijos lizdas“ direktorė Teresė Škutaitė.

Kampanija baigiasi, bet pasiruošimas tęsiasi

Vienam laimės būdu atrinktam mokymų dalyviui teks unikalus prizas – susitikimas su krepšinio komanda bei galimybė stebėti sezono atidarymo rungtynes „Žalgirio“ arenos VIP ložėje. Dar viena dovana – žaliosios energijos generatorius–baterija namams „Tukas EV“, kuris užtikrina elektros energijos tiekimą net sutrikus tinklo veiklai.

Be to, birželio 20 d. „Pasiruošę bet kam“ kampaniją užbaigs naktinis „Žaliosios tribūnos“ 3×3 krepšinio turnyras, rengiamas drauge su iniciatyva „Naktinis krepšinis“. 

Vis dėlto, pasiruošimas net ir pasibaigus kampanijai tęsiasi toliau. Po mokymų net 88 proc. dalyvių jaučiasi labiau pasiruošę krizėms, 91 proc. geriau suprantanta, kaip parengti šeimos planą, o 92 proc. sužinojo, kaip nepriklausomi elektros energijos sprendimai gali padėti pasirengti netikėtiems tinklo sutrikimams. Tad nemaža dalis mokymų dalyvių ne tik turi daugiau esminių žinių, bet ir ketina savo pasirengimą didinti savarankiškai, o 32 proc. planuoja pasidomėti galimybe įsigyti nepriklausomą elektros energijos šaltinį namams.